1997 m. spalio 11 d. Nr. 81 (6887)
„Švyturys“
Kažin kaip suskambėtų dviejų kambarių butas, jei 560 šunų sykiu imtų ir pradėtų loti?! Tebūnie tai penas vaizduotei. O akis palangiškio dailininko ir poeto Vytauto Kuso ir jo žmonos Vidos namuose paganyti tikrai yra kur: jų suvenyrinių šunų kolekcijoje šių naminių gyvūnų jau yra iš 15 pasaulio šalių: JAV, Prancūzijos, Izraelio, Vokietijos, Vengrijos, Čekijos ir t.t. Draugai, giminės net neklausę žino, ką parvežti lauktuvių iš svečios šalies, nes atsakymas visada būna tik vienas — šunį.
Priešistorė šios kolekcijos prasidėjo dar tada, kai dabartinė šunų „registratorė ir prižiūrėtoja“ Vida Kusienė, būdama dar vaikas, labai mylėjo šunis, buvo vadinama "šunų karaliene". Tėvų "išzyzė" (tikra to žodžio prasme) leidimą laikyti šunį, bet po kelerių metų jo neteko.
O vėliau troškimas turėti šunį išsipildė kitu pavidalu. Su būsimuoju vyru Vytautu vaikščiodama veislinių šunų parodoje Kaune visai netikėtai buvo paklausta: "Nori šuns?". Ir Vytautas, dingęs kelioms minutėms parodoje, į Vidos delnus įdėjo mažytį simpatingą molinį šunytį. "Dabar jau turi", — tepasakė.
Tai buvo 1991 metų pavasarį. Čia pat buvo nutarta kolekcionuoti šunis. Tais pačiais metais iš Ukrainos Černovicų miesto Kusai parsivežė iki šiol patį vertingiausią savo kolekcijos eksponatą — rankų darbo bronzinę dogo statulėlę, kuriai per 200 metų.
Pirmaisiais kolekcionavimo metais atrasti suvenyrinį šunį parduotuvėse buvo ne taip paprasta. Greitai Kusai turėjo beveik visus, kurie pasirodydavo Lietuvos parduotuvių lentynose. Dabar, teigė šeimininkai, pasirinkimas yra nemažas, bet jie tapo išrankesni vien todėl, kad daugeliu atvejų viską apsprendžia piniginės storis.
Kolekcijoje šunys yra iš įvairios medžiagos: porcelianiniai, keramikiniai, stikliniai, metaliniai,- plastikiniai, krištoliniai, mediniai ir t.t. Dydis — nuo 8 mm iki 40 cm. Gyvūnai įvairiausių pozų, nuotaikų, skirtingų paskirčių. Pagrindinis kolekcijos "tiekėjas" yra pats šeimininkas Vytautas. Kur buvęs, kur nebuvęs, jau žiūrėk ir parneša.
Dabar suvenyrai perregistruojami, t.y. kataloguojami, kaip tai daroma su muziejaus eksponatais. Kiekvienas turi kortelę, kurioje yra rašoma šuns atsiradimo data ir istorija, šuns veislė, medžiaga, spalva, aukštis, poza, pažymimi įvairūs įrašai. Todėl didelė dalis šunų yra suslapstyti spintose, stalčiuose ir laukia savo eilės registruotis.
Vidos ir Vytauto Kusų atžalėlės 4 metukų Janytė ir 3 metukų Broniukas į tuos mažesnius ir didesnius gyvūnėlius žiūri labai draugiškai. Jei paprastai nuo mažų vaikų vertingi daiktai yra pakeliami kuo aukščiau, kad šie jų nepasiektų ir nepridarytų žalos, tai Kusų bute šunų yra visur, ir šalia mažylių, be jokios apsaugos, nes vaikai žino, kad tai yra ne žaislai. Pasidžiaugia, pasikalba ir padeda į vietą. Kai paklausiu, kas Janytei su Broniuku labiau patiktų: daug gražių, sustatytų lentynose šuniukų ar vienas gyvas, atsakymas ,buvo "vienas, bet gyvas". Tėvai sakė, kad turėjo jie ir gyvą, grynaveislį labradoro retriverį, bet gyvenime kartais reikia viena rinktis iš dviejų. Tokia situacija susidarė prieš ateinant į šį pasaulį Broniukui. Todėl vaikai ir negali atsiminti Naro.
560 eksponatų jau yra daug, todėl Kusų svajonėse — kada nors įkurti šunų muziejų, kur ne vien šitie suvenyriniai, tik apimtiniai eksponatai, bet ir daug daugiau dalykų, susijusių su šiais gyvūnais.
O kol kas šunų kolekcija Kusų šeimai — malonumas, namų puošmena ir turtas.
Jeigu kam, sužinojus apie šią V.V. Kusų suvenyrinių šunų kolekciją, kiltų kokia mintis ar pasiūlymas, šeimininkai mielai laukia skambučio telefonu (8-236) 54303.
Jadvyga SENDRAUSKAITĖ
